Projekto esmė, bendrais bruožais:

Kas yra baltymų susilankstymas?

Prašom užeiti į mūsų Mokslinę dalį.

Kas "pasisavins" rezultatus? Kas su jais bus daroma?

Skirtingai nuo kitų panašių projektų, FOLDING@HOME yra vykdomas akademinėje institucijoje – Stanfordo universitete, Chemijos skyriuje, Pande laboratorijoje. Tai ne-pelno organizacija, kuri orientuojasi į mokslinius tyrimus bei edukaciją. Mes niekam gautų rezultatų neparduodame ir nesistengiame iš to patys "daryti" pinigus. Dar daugiau, šiuos duomenis mes darysim prieinamus visiems norintiems. Pradžioje rezultatus publikuosime moksliniuose žurnaluose, ir tokius straipsnius yra galima rasti šiame tinklapyje. Vėliau, publikavus straipsnius, bus sudaryta galimybė per šį tinklapį iš mūsų imti ir "žalius" duomenis, jei kas panorėtų atlikti su jais kitus mokslinius tyrimus.

Kaip pažiūrėti kiek žmonių dalyvauja projekte? Kiek iš viso yra sulankstyta? Kiek aš asmeniškai jau esu prisidėjęs?

Šiame tinklapyje mes esame sukaupę didelį kiekį dalyvių ir komandų statistikų, taip pat daromų ir padarytų darbų aprašymų bei rezultatų. Viską rasite Statistikos ir Publikacijų skyriuose.

Kodėl jums neatskleidus programos kodo?

FOLDING@HOME projekto pagrindiniai komponentai yra viešai prieinami. Tinker ir Gromacs kodai gali būti rasti internete, ir bet kas gali šiuos elementus naudoti savo tikslams. Tačiau skirtingai nuo kitų projektų, mums labiau rūpi mokslas, nei greitis, todėl neketiname atskleisti kodo, nes jis gali būti panaudotas iškreiptiems rezultatams gauti, o tai visą projektą paverstų beprasmiu.

Kiek projektas jau yra pasiekęs?

Mes sumodeliavome keletos mažų baltymų lankstymosi eigą ir ją patvirtinome eksperimentiškai (projektas Genome@home). Tai yra didžiulis, istorinis pasiekimas. Po to mes perėjom prie didelių baltymų, kurie sukelia ligas. Garsiausiuose mokslo žurnaluose (Science, Nature, Nature Structural Biology, PNAS, JMB, etc.) jau išspausdinome tiek straipsnių iš FOLDING@HOME, kiek neturi visi kiti paskirstyto skaičiavimo projektai kartu sudėjus.

Kodėl tokiam reikalui tiesiog nenusipirkus superkompiuterio?

Superkompiuteriai sudaryti iš telkinių procesorių, sujungtų greitomis duomenų mainų linijomis. Bet naminių kompiuterių procesoriai yra greitesni už juos – pasaulyje žmonės kasdien perka naujausius modelius, todėl privačioje sferoje CPU greitis smarkiai lenkia fiksuotą, sukomplektuotą, neatnaujinamą superkompiuterį. Mūsų programai nereikalingas greitas duomenų perdavimas, todėl yra techninė galimybė tą patį darbą atlikti ne-superkompiuteryje. Be to, musų užduočiai reikalinga iki milijono procesorių, veikiančių visą parą – joks pasaulio superkompiuteris, net visi kartu paėmus, negali pasiūlyti tokio pajėgumo. Taigi pavieniai asmeniniai kompiuteriai internete yra vienintelė galimybė. Mes tai sugalvojome ir siūlome jums, nes milijonai kompiuterių pasaulyje yra įjungti, ir tuščiai leidžia laiką budėjimo režime.

Ar galiu paleisti lankstymą man nepriklausančiame kompiuteryje?

Prašytume leisti FOLDING@HOME tiktai kompiuteriuose, kurie priklauso jums, arba už kuriuos atsakomybė yra patikėta Jums. Visais kitais atvejais jūs pažeisite programos licenciją (ir apskritai tai nėra gera mintis). Apie sankcijas žiūrėkite čia.

Minimalūs sistemos reikalavimai?..

Jų nėra. Jei kompiuteriui nedaugiau kaip 5 metai – jis susidoros su darbu ir tilps į laiko apribojimą. Kita vertus, jei kompiuteris būna įjungiamas tik kelioms valandoms per savaitę, į laiko apribojimą galima ir netilpti – šis projektas ne jiems.

Tinklo problemos

Mano programa bando susisiekti su IP adresu 0.0.0.0. Kas čia?

Kartais būna kad konkrečiai naudotojo FOLDING@HOME programos konfigūracijai pritrūkstame WU. Tokiu atveju, kol bus surinkta serija naujų darbų (o jie kuriami iš atgal atsiųstų rezultatų), kliento kompiuteris rodys tokį pranešimą ir bus be darbo. Bet kuriuo atveju mes vertiname jūsų pagalbą ir geranoriškumą.

Turiu modemą. Ar galiu dalyvauti Folding@home?

Taip. Galima nustatyti, kad modemas jungtųsi automatiškai, arba programa palauks, kol jūs rankiniu būdu jį įjungsite. Problemų gali būti su ekrano užsklandos versija; tokiam atvejui geriau naudokite konsolės versiją.

Naudojuosi ugniasiene. Ar tai netrukdys Folding@home ?

Turėtumėt ugniasienėje suteikti programai leidimą jungtis į internetą. Jei naudojatės proxy – įveskite jo duomenis FOLDING@HOME programoje.

Klaidos

Folding@home grafinio Windows kliento įdiegimas nepasileidžia.

Jei matote langą "Setup is starting…" bet toliau niekas nevyksta – greičiausiai to priežastis yra papildomų bylų pavadinimu "setup.exe" buvimas kataloge, iš kurio bandote paleisti FOLDING@HOME įdiegimą. Tai gali būti darbastalis, arba laikinas katalogas. Paprasčiausias šito sprendimas – nukopijuoti įdiegimo bylą į visai naują, tuščią aplanką. Iš ten programa turėtų startuoti normaliai.

Folding@home keistai atrodo (Windows), arba segfault (Linux).

Seniau tai būdavo dėl RAM trūkumo kompiuteryje – FOLDING@HOME reikalauja mažiausiai 32 MB operatyviosios atminties. Jei šiais laikais tai vis dar nutinka – galimas daiktas kad kompiuterio atmintis labai apkrauta, arba streikuoja.

Ekrano užsklandos versija nepaišo molekulių. Tai kaip ir jokios naudos?..

Senuose kompiuteriuose arba monitoriuose yra tokia bėda, dėl 8-bit spalvų nepalaikymo. Kartais kaltos būna ir senosios tvarkyklės. Atnaujinus tvarkykles vaizdas turėtų atsirasti. O jei to neįmanoma padaryti – bandykite konsolės versiją.

Bandant parsisiųsti programą išmeta "Format:MyForm not found".

Manome kad tai dėl interneto trikdžių. Patarimas – pabandykit truputį vėliau.

Atsiranda užrašas "Network Recv Timeout".

Tai daugiau senų versijų pranešimas ir bėda. Užrašas reiškia kad darbų dalinimo serveris yra apkrautas ir negali priimti jūsų darbo. Naujausiose FOLDING@HOME programos versijoje tai išspręsta tuo būdu, kad kompiuteris bandys pasiekti serverį tam tikrais laiko intervalais, ir bandys kol pavyks.

"Running self tests.......test failed, error -1". Viskas lyg ir veikia, nors kartais pakimba.

Išinstaliuokite programą ir įdiekite iš naujo. Pradėtas darbas bus tęsiamas nuo tos vietos kur baigėte, jei diegsite į tą pačią direktoriją.

Ekrano užsklanda "papjauna" Windows.

Ir vėl pas jus mažoka operatyvios atminties… Būdinga labai seniems kompiuteriams. Nebekankinkite.

Veikiant grafinei versijai, OpenGL žaidimai susimažina, arba nepasileidžia.

OpenGL neleidžia vienu metu leisti dviejų grafinių programų. Patarimas: žaisdami išjunkite FOLDING@HOME, arba įsidiekite konsolinę FOLDING@HOME versiją (kuri yra be grafinės sąsajos).

Folding@Home and Genome@Home

Kas yra Genome@Home ir kaip jis susijęs su Folding@Home ?

Tai ankstesnis V.Pande grupės projektas, pabaigtas 2004 metų balandžio 15 dieną. Sėkmingas startas ir padrąsinantys rezultatai leido jo pagrindu atidaryti naują projektą – FOLDING@HOME. Galite pažiūrėti kaip atrodė GAH projektas, bet tik istorine prasme: http://genomeathome.stanford.edu (kai kurie puslapiai yra panaikinti). Projekto tikslas buvo sukurti modeliavimo metodus ir sulankstyti mažus sintetinius peptidus, kas dalinai leistų iš genomo sekos nustatyti galutinė baltymo struktūrą. Tai tam tikra "atvirkštinė inžinerija".

Kuo užsiima GAH šiandien?

Projektų sąraše šiandien dar yra keletas projektų iš GAH serijos, kurių svarba minimali, todėl jie nėra apriboti laiko parametru. Paprastai tai TINKER algoritmo darbai (WU).

Lankstymas

Baigiau WU, ir gavau vėl lygiai tokį patį. Čia kažkoks nesusipratimas?

Manome, kad viskas gerai. Greičiausiai gavote tą patį WU, bet jau kitoje laiko skalėje. Vienam baltymui darome daugybę laiko atkarpėlių, vienos atkarpėlės užbaigimas veda į kitos pradžią, ir tik tokiu būdu gauname svarbios informacijos. Jei padarytume tik vieną WU vienam baltymui – nelabai daug informacijos tegautume.

Ar galima lankstyti daugiabranduoliais procesoriais?

Taip. Maloniai prašome išbandyti SMP klientą. Jei nespėjate dėl laiko apribojimo (kompiuteris dažnai būna išjungiamas), siūlome įsidiegti konsolines FOLDING@HOME versijas – po vieną kiekvienam procesoriaus branduoliui. Windows tam reiktų dar konfigūracijoje dirbtinai pridėti –local vėliavėlę, taip pat kiekvienai konsolei nurodyti vis kitą machine ID numerį – nuo 1 iki 8. Jei kartais kelios konsolės imtų naudoti vieno aplanko duomenis – WU bus ilgai lankstomas, jį pabaigus bus parodoma klaida, ir iš to nebus visiškai naudos.

Ar yra kas nors svarbaus dėl lankstymo klasteryje?

Laikykite kad tai atskiri kompiuteriai, su machine ID skirtingais numeriais, 1, 2, 3 etc.

Kodėl turėčiau atnaujinti FOLDING@HOME programos versiją?

Dėl to kad nuolat ir intensyviai geriname savo programą. Jei pastebėjote klaidų ir patyrėte nemalonumų – praneškite. Mūsų tikslas – efektyvus ir nepastebimas programos veikimas kompiuteryje.

Kaip lankstyti jei niekas "neprisilog’inęs" ?

Jei naudojate naujesnes nei 4.0 versijas, įsidiekite konsolinę versiją kaip servisą. Servisas pasileidžia net jei niekas "neprisilog’ina".

Kaip rezultatai sugrįžta pas jus?

Programa jūsų kompiuteryje automatiškai išsiunčia pabaigtą darbą ir parsisiunčia naują. Jei internetas būna tik protarpiais, galimas atvejis kad kompiuteris pereis į "hibernation" režimą ir išsijungs; bet jei tokios funkcijos nenaudojate, programa tiesiog nuolat bandys jungtis prie Stanfordo serverių, ir tik atsiradus ryšiui – bus apsikeista paketais.

Ar galima parsisiųsti daugiau nei vieną WU iš karto?

Buvo galima iki 2006 metų vidurio. Kol kas negalima; mūsų politika yra tokia, kad norime kuo greičiau gauti atliktus darbus atgal ir nelaukti, kol jūs pabaigsite visus 10, kuriuos atsisiuntėte. Bet jei labai to norite, įsidiekite kelias FOLDING@HOME konsoles į skirtingas direktorijas, visas jas startuokit, ir jos visos gaus sau atskirus WU. Tada palikę tik vieną veikiančią konsolę, galėsit lankstyti visus WU iš eilės, paeiliui įjungdami/išjungdami tas programas.

Kiek užtrunka vieno WU lankstymas? Kaip jūs "pasveriate" kiekvieno WU vertę?

Tai užtrunka skirtingai ir priklauso nuo jūsų gauto WU ir jūsų kompiuterio greičio. Visi WU "svoriai", laiko limitas ir baltymo atomų skaičius yra surašyti Projektų puslapyje. Priklausomai nuo to, ką mes norime ištirti, WU darbo apimtis gali būti didesnė arba mažesnė, ir už tai proporcingai būsite premijuoti taškais. Kita vertus, jei procesorius optimizuotas SSE2 ar SSE3 instrukcijoms, jis tą patį didelės vertės darbą atliks dešimtimis kartų greičiau nei kompiuteris, turintis tik SSE instrukciją.

Ar galima vienu metu paleisti kelias FOLDING@HOME versijas/programas?

Galima, bet tik jei konsolines versijas startuosite skirtinguose aplankuose. Dviejų grafinių versijų jums paleisti nepavyks; vieną grafinę kitą konsolinę – gerai. Rekomenduojama atskirus aplankus susikurti prieš parsisiunčiant programą, ir nekopijuoti jau veikiančios kurios nors versijos duomenų į kitos programos aplanką. Tiesiog įsikelkite įdiegimo failus į tuos aplankus, ir paleiskite bei konfigūruokite atskirai. Svarbu: konfigūravimo pabaigoje būtinai nurodykite machine ID 1 ir 2, ir didesnius skaičius jei norite, bet būtinai skirtingus.

Kaip žinosiu jog mano atliktas darbas priimtas ir panaudotas jūsų užsibrėžtiems tikslams? Kaip sužinoti kiek buvau naudingas?

Sekdami Komandų statistiką ir Dalyvių statistiką turėtumėte rasti savo vardą tarp dalyvių, ir taip žinosite, kad jau atlikote naudingą darbą. Dalyvio individualioje statistikoje yra registruojami priduotų WU ir taškų skaičiai, ir sekdami šiuos skaičius galėsit matyti, ar darbas buvo priimtas, o taškai užskaityti. Pasitikrinkite savo vardą ir komandos numerį, nes suklydę galite savęs nerasti šio projekto statistikose

Kodėl keičiant serviso prioritetą per Task Manager nesikeičia programos produktyvumas?

Taip jau yra padaryta, kad FOLDING@HOME veiklai yra suteiktas fiksuotas žemiausias prioritetas (idle), ir jo pakeisti rankiniu būdu negalite. Tiesą sakant, jums reikėtų "thread-level priority" keitimo programos.

Ar galima Folding@Home leisti kartu su kuriuo nors kitu @Home projektu?

Galima, jei sistemos apkrovimas neviršija jūsų kompiuterio darbinės apimties. Galimas dalykas, kad kiti Home projektai turės specialiai padidintą prioritetą, todėl FOLDING@HOME su tokiu negalės konkuruoti ir bus išstumtas. Jei tikrai norite lygiomis dalimis dalyvauti abiejuose projektuose – nustatykite FOLDING@HOME programoje prioritetą slightly higher (low).

Ar yra apribojimai kompiuteriui, kiek ilgai jis gali lankstyti ir neužbaigti vieno WU?

Taip, yra apribojimas. Po tam tikro laiko, per kurį sueina "WU galiojimo terminas", nepabaigti WU yra atšaukiami ir perduodami kitiems kompiuteriams. Priklausomai nuo WU, tas laikas yra nuo kelių dienų iki poros mėnesių. Trumpesnis laikas taikomas svarbesniems WU, nes nauji WU kuriami ankstesnių, užbaigtų WU pagrindu, todėl turi būti palaikomas judėjimas. Jei pasinaudosite programos funkcija "ignoruoti kompiuterio laikrodį", jums bus leista pabaigti WU net po laiko limito, bet tai nebebus naudinga mokslui, o ir taškų negausite.

Ar galiu paleisti Linux versiją FreeBSD platformoje?

Galima. Darykite taip:

Įdiekite emulators/Linux_base iš FreeBSD CD. Edit /compat/Linux/etc/yp.conf ir nurodykite reikiamą serverį.

Parsisiųskite Linux konsolę į direktoriją.

% brandelf -t Linux FOLDING@HOMExConsole (x – tai skaičiai skirtingų programos versijų).

% ./FOLDING@HOMExConsole -freeBSD

ir programa pradės siųstis WU ir reikalingus algoritmus darbui. (ačiū "gotti").

OpenBSD ?

Panašiai.

1. Install /usr/ports/emulators/redhat/base from ports on 3.4 or later. If you're on an earlier version, or just prefer packages, install redhat_base-8.0p2.

2. Set up a script that redirects the brandelf call to elf2olf, so that core binaries can be marked properly. This script can be downloaded from http://www.schnarff.com/brandelf, or simply set up on your own:

1. !/bin/shelf2olf -v -o linux $3

In either case, make sure the brandelf script is executable and in the path of the user running FOLDING@HOME.

3. Make sure to use the Linux Console version B, as version A will coredump.

4. When running the client, use the -freeBSD switch, so that it will automatically mark core binaries properly.

(ačiū Alex Kirk dėl OpenBSD info).

Kas yra "simulation instability" ?

Baltymų lankstymas yra labai sudėtingas, daug skaičiavimo reikalaujantis procesas. Jame nuolatos keičiasi keletas parametrų, kurie fiksuojami ir tikrinami atskirai. Kartais taip nutinka, kad parametrų analizė nustato "nelegalų" molekulės susilankstymą, pvz. gretimi atomai nutolsta per didesnį nei įmanoma atstumą. Tai reiškia, kad modeliavime įvyko klaida (sustreikavo kompiuterio smegenys). Tokiu atveju skaičiavimo algoritmas stabdomas, o rezultatai siunčiami į Stanfordą analizei, dėl ko įvyko klaida. Kartais pasirodo, kad klaidą užprogramavo pats Stanfordas, bet dažniausiai būna kaltas dalyvio kompiuteris. Prašymas: jei jums dažnai nutinka early_unit_end arba simulation_instability – nebespartinkite procesoriaus ar RAM, stenkitės pasiekti stabilią kompiuterio būseną. Jei jums "nulūžo" WU – nieko nereikia daryti: netrukus jūs gausite naują WU ir lankstysite toliau.

Kas įvyksta jei išsijungia kompiuteris? Ar darbas išsaugomas?

Taip. Programa retkarčiais įrašo duomenis į kietą diską. TINKER algoritme tai įvyksta kiekvieno rėmelio (frame) pabaigoje. Dabartiniai WU turi šimtus rėmelių, todėl tarpiniai rezultatai įrašomi gan dažnai, ir perkrovus kompiuterį modeliavimas vyksta būtent nuo paskutinio išsaugoto įrašo, t.y. praktiškai tiksliai nuo ten, kur baigėte. GROMACS algoritmas leidžia išsaugoti duomenis bet kuriame etape, nurodant laiko intervalą konfigūracijoje (checkpoint parametras).

Statistika, komandos, naudotojai

Kaip pasikeisti naudotojo vardą (user, donor name) ?

Reikia atsidaryti konfigūravimo langą arba client.cfg bylą. Įrašius kitą vardą ar komandos numerį – pavirsite nauju dalyviu. Tiesa, visas jūsų ligšiolinis darbas bus priskaitytas senesniam jūsų vardui, ir niekada nebus anuliuotas.

Kaip sukurti naują komandą?

Turėtumėte užpildyti ŠIĄ formą. Jums suteiktas komandos numeris iš esmės parodo, kiek iki jūsų jau yra sukurta komandų. Prie naujos komandos prisijungsite tiesiog įrašę komandos numerį savo FOLDING@HOME programoje. (Jungtinės Lietuvos komandos numeris - 36816)

Naudojuosi daugybe kompiuterių. Ar gali juose būti vienodas naudotojo vardas?

Taip. Visuose vienodas. Taškai kaupsis vienoje sąskaitoje, ir nebereikia prie vardo prirašinėti eilės numerių (kas buvo anksčiau privaloma). Taip pat pasidomėkite "passkey" galimybe.

Ar yra simbolių ribojimas varduose?

Yra keletas rezervuotų simbolių. Eta ženkliukas nukerpa viską, kas parašoma už jo; tarpelis paverčiamas brūkšneliu apačioje; didžiosios ir mažosios raidės susilieja, jei pirmesnis užsiregistruoja DALYVIS, o vėliau daLYvis, tai abiejų taškai ir WU sąskaita bus apjungtos į DALYVIS. Kuo paprasčiau – tuo visiems geriau.

Kaip jūs nusprendžiat, kiek taškų duoti už WU?

Apytikrė formulė yra points = 110 * (daysPerWU) Šis parametras nustatomas specialiu, vienu ir tuo pačiu pentiumu visiems projektas, išjungus SSE2 palaikymą. Viena diena šio kompiuterio darbo – 110 taškų.

Dėl ko skiriasi laiko limitai skirtingiems WU?

Taip yra dėl didelės įvairovės projektų, kuriuos vykdome. Vieni didesni, kiti mažesni, vieni skubūs, kiti statistiniai. Laiko apribojimui nustatyti tarnauja tas pats mūsų pentiumas, pagal formulę timeout = 20 * (daysPerWU) + 2 deadline = max(30* (daysPerWU) + 2,10). Kai kuriems WU laiko apribojimai yra dirbtinai pakeičiami, jei to reikalauja produktyvumas. Taip pat yra projektų, kurie fiksuoja jūsų kompiuterio greitį, ir šia informacija yra vėliau pasinaudojama duodant naujus WU (kuo greitesnis kompiuteris – tuo jis patrauklesnis Stanfordui).

Kur galima rasti visų dalyvių ir komandų sąrašą?

Visų FOLDING@HOME dalyvių sąrašas, atnaujinamas kas 6 valandas, yra http://fah-web.stanford.edu/daily_user_summary.txt , o komandų sąrašas http://fah-web.stanford.edu/daily_team_summary.txt . Perspėjam, kad ropojančius ir šliaužiojančius šiuose puslapiuose persekiojame ir baniname IP visam laikui.

Ekrano užsklanda (pagrinde OSX)

Kas geriau: užsklanda ar konsolė?

Konsolė geriau jei norite kad programa veiktų ilgiau, o ne tik tada kai "sutiksi" neaktyvumo laikrodis ir pradedama rodyti užsklanda. Užsklandą leiskite jei norite, kad jūsų bendradarbiai ar kiti žmonės matytų, kokiu rimtu dalyku užsiimate, ir aišku tai yra unikali užsklanda, kurios negausite niekaip kitaip, kaip tik dalyvaudami projekte. Jei neapsisprendžiate ko norite labiau – išbandykite abi versijas!

Ką rodo užsklanda?

Čia vaizduojama jūsų atliekamo skaičiavimo baltymo arba kuri nors kitokia molekulė. Jos pateikimui į vaizduoklį yra naudojamos atomų koordinatės, kurios lankstymo eigoje, tam tikrais laiko momentais yra įrašomos į kompiuterio kietąjį diską, ir iš esmės atspindi "realaus laiko" baltymo susilankstymą, ir lankstymo eigoje nežymiai keičiasi. Vaizdumo ir estetikos sumetimais grafinis atvaizdavimas yra atliekamas įvairiomis formomis ir rakursais. Tai, kad galite stebėti molekulės išilginį paišymą nuo vieno jos galo iki kito – neturi jokios mokslinės ar biologinės reikšmės; tai tik būdas parodyti visą molekulės ilgį ir jos susilankstymo grožį.

Šiuo metu galima pasirinkti du vaizdavimo tipus: pagaliukų ir burbuliukų. Pagaliukų modelyje atomus jungiantys cheminiai ryšiai yra vaizduojami lazdelėmis ir sudaro vizualinį molekulės karkasą. Burbuliukų modelyje molekulės karkasas susidaro iš atomų, kurie kaip burbuliukai susiveria į grandinėlę, ir susidaręs erdvinis molekulės užpildymas atspindi daugiau tūrinę charakteristiką. Jei pasirinktumėt "atsitiktinį" vaizdinimo variantą – kartais matytumėt vienokį vaizdavimo būdą, kartais kitą.

Kairėje pusėje matomi skrituliai rodo viso WU ir dabartinio rėmelio pabaigimo dalį, atitinkamai.

Ar automatiškai išsijungus monitoriui programa tebeveikia?

Monitoriaus išsijungimas neįtakoja užsklandos versijos programos darbo. Net išsijungus monitoriui, lankstymas tebevyksta, ir kaupiami mokslininkams reikalingi ir naudingi duomenys.

Ar užsklandos vaizdinimas smarkiai išnaudoja procesorių?

Nors vaizdinimo pobūdis sudaro įspūdį jog molekulės paišymas yra sunkus darbas procesoriui – taip nėra. Kaip minėta anksčiau, taip yra padaryta specialiai dėl grožio, ir tai visiškai neapkrauna procesoriaus.

Ar papildoma 3D įranga pagreitintų užsklandos darbą?

Kadangi vaizdinimas praktiškai neįtakoja lankstymo eigos, tai grafinė įranga neturėtų paspartinti lankstymo. Tačiau kalbant apie specialias vaizdo plokštes, kurioms yra sukurtos specialios FOLDING@HOME versijos (GPU GUI), tai jose esantys grafiniai procesoriai labai smarkiai spartina molekulinį modeliavimą. Bet tai atskira tema, nesusijusi su ekrano užsklanda.

Kaip "pažadinti" kompiuterį po užsklandos?

Dėl savitos ekrano užsklandos funkcijos, kai įjungimas-išjungimas užtrunka dėl didelės apimties skaičiavimų ir atsargumo, ši versija sukurta taip, kad tiesiog pelės pajudinimas jos nenutraukia. Tokiu būdu yra sutaupoma laiko programos restartavimui. Kad programa išsijungtų, reikia paspausti arba pelės, arba klaviatūros klavišą.

Įvairiausi

Iš kur atsirado FOLDING@HOME logo?

Piešinukas daugmaž atspindi projekto tikslą: DNR, kaip dvigrandės spiralės, koduojama informacija yra verčiama baltymais, kurių modeliavimas atliekamas internetu pirmyn-atgal siunčiant duomenų paketėlius.

Ar turite reklaminį skydelį savo tinklapiui?

Bandykite štai tokį

Kiek elektros kainuoja FOLDING@HOME naudojimas visą parą?

Vidutiniam kompiuteriui, kuris turi 400W srovės šaltinį, beprasmis veikimas tiesiog įjungus kompiuterį būtų apie 100W, plius monitorius dar 50-150W. Pagrindinis FOLDING@HOME elektrą naudojantis komponentas yra procesorius, kurio galia yra nuo 30 iki 120W. Būtent procesoriaus maksimali galia ir bus tas skirtumas tarp beprasmiškai veikiančio kompiuterio ir įdiegus Folding@Home programą. Jei procesoriaus galia 30W – per mėnesį lankstymas jums kainuos 8 litus (2,5 eur.), 120W procesorius (arba vaizdo plokštės lankstymo atveju – GPU) kainuos 30 lt (10 eur.). Taupyti elektrą galite išjungdami monitorių ir patalpų apšvietimą – pvz. pasikeitus elektros lemputes į taupiąsias, FOLDING@HOME sunaudojamą elektrą jūs galite pilnai kompensuoti.

Kokio lygio yra FOLDING@HOME saugumas?

Mes labai stengėmės ir iki šiol stengiamės užtikrinti aukščiausią saugumo lygį moderniame kompiuterijos pasaulyje. Mūsų programa priims duomenis tik iš mūsų serverių, ir rezultatus vėlgi perduos tik į mūsų centrą. Modeliavimo branduoliai ("folding cores") taip pat yra apsaugoti, ir juos programa pažįsta: pastebėjusi kad parašas neteisingas, ji ištrina jį, ir siunčiasi naują. Kaip tai įmanoma? Tam prie kiekvieno duomenų paketo pridedame 2048 bitų skaitmeninius parašus. Jiems nesutapus, duomenys išmetami ir laukiama naujo paketo. Naudojame naujausias saugumo užtikrinimo priemones (parašus ir PKI 3.0), bei kontroliuojame FOLDING@HOME kliento platinimą. Tik iš mūsų tinklapio parsisiunčiama programa yra legali, ir mes draudžiame jos platinimą kitais keliais, ir pastebėję pakeistas programos versijas jas blokuojame.

Kodėl nėra IRIX, Solaris ir kitų OS versijų?

Dėl ribotų savo personalo turime tik tas versijas, iš kurių daugiausia tikimės naudos, ir kurias galime prižiūrėti darbo vietoje. Kasmet atsiranda naujos OS, ir mes nesivaikome jų, kol nematome tame realiai apčiuopiamos naudos.

Kuo planuojate papildyti naujesnes FOLDING@HOME versijas?

Savo tinklapyje turime Naujienų tinklapį, taip pat svarbūs pranešimai yra publikuojami Forume.